CHARAKTERIS: Galbūt žmogus iš šalies galėtų spėti, kad Blanca yra pasikėlusi ir viskam abejinga. Dėl paskutinio galima iš dalies sutikti, tačiau, kad pasikėlusi - niekada. Nors vaikystėj ir neturėjo geriausių pavyzdžių, tačiau gyvenimas už kambario sienų merginai suteikė visiškai brandžias ir aiškias vertybes, kuriomis ji nuolat vadovaujasi. Ji visad išlieka teisinga ir kovoje už tiesos išsakymą. Blanca gana komonikabili, na bent jau, kai to reikia, arba, kai kaupti savyje tiesiog nebeužtenka jėgų. Keistas pasirinkimas kaupti viską savyje, tačiau kitaip jai neišeina. Dažnai lieka abejinga viskam, ta prasme stačia galva nepuola kažko daryti. Pirmiau ji viską apsvarsto, visus pliusus bei minusus, tuomet įvertina savo pajėgumą. Taigi ji nėra impulsivi. Save priskirtų prie tolerancijos nestokojančių žmonių. Visgi mėgsta aktyvų laisvalaikį ir mieliau renkasi kalnus. Tuščiai nemėgsta kalbėti ir yra tiksli. Kadangi Blanca išlieka atsargi ir abejinga, tad su jausmais jai taip pat sunkiau. Dažnai aplinkiniams atrodo, kad ji nemėgsta jų, nors tiesiog nemoka išreikšti savo jausmų, kurių kartais pati nesupranta ar bet kokiu būdu stengiasi atsikratyti, mat prisirišti prie žmonių bijo, taip pat kaip ir jais pasitikėti. Mėgsti rytinę kavą, rytus, kai rodos ji atsikelia anksčiau už visą pasaulį bei tamsias, vėsias vasaros naktis.

ISTORIJA: Iškart gimusią merginą iš Prancūzijos Provanso, perkėlė į smogu pagarsėjusį Niujorką, tiksliau Bronkso rajoną. Viskas kaip ir būtų gerai, jei nebūtų pastovių tėvų barnių. O ten buvo visko... Tapusi pilnametė Blanca bandė pati juos skirti, keldama savo balselį, tačiau atkirtį gaudavo nemenką. Namų areštas arba smūgis į žandikaulį. Muzika - tai buvo svarbiausias dalykas jos gyvenime. Tik ji ją kėlė iš naujo ir liepė versti kitą puslapį, nors kad ir kaip norėjo pradėti naują knygą. Baigusi mokyklą bei muzikos mokyklą Blanca nepasuko geriausiu keliu, kuris toliau galėjo būti vos ne rožėmis klotas. Stipendijos and some other shit. Ji paliko namus ir kartu su draugų kompanija išvyko už šalies ribų į Europą, kur ir apsistojo ilgesniam laikui. Iš pradžių viskas buvo puiku. Nors pinigais nesišvaistė, tačiau patyrimai buvo neišdildomi. Tačiau čia, Europoje, pasimaišė tiek daug pagundų, kad mergina su dideliu talentu skambinti pianinu atsidūrė striptizo klube, kur kiekvieną vakarą šoko eilinį striptizą ir šypsojosi per sukąstus dantis. Draugai greitai paliko merginą vieną kapstytis tam mėšle. Nebematydama šviesos Blanca toliau raitėsi aplink stulpą ir užsimerkusi iš senų krienų ėmė arbatpinigius, kuriuos kruopščiai dėjo į atskirą krūvelę kelionei į išsvajotąją PRANCŪZIJĄ. Manė, jog ten atras save. O Prancūzija Blancia atsiskleidė tikru gražumu. Ji negailėjo savo sveikatos ir nuolatos keliavo, kad spėtų pamatyti, patirti kuo daugiau. Vyno, sūrio kraštai, levandų laukai, Provansas. Viskas merginą užbūrė ir ši, rodos, pasikeitė neatpažįstamai. Marselyje ėmė skambinti pianinu vietos kavinėje, kitomis valandomis aptarnauti turistus. Taip vėl ėmė taupyti pinigus kelionei į namus, kurių tikriausiai jau nė nebuvo. Grįžusi į Niujorką, ji neskubėjo bėgti į namus, kur niekas jos nelaukė. Blanca vis dar nežino, kur yra tikrieji jos namai, tačiau su kiekviena diena tiki, kad juos ras. Ji dabar, tiesiog Niurjoke, karts nuo karto skambina pianinu ir bendrauja su aplinkiniais, kurie pamažu tampa jos draugais.