CHARAKTERIS:Anabelė viena didelė problema. Neišspręsta puzlė pametusi svarbiausias savo dalis. Skausmą slepiančios akys, netikra suvaržyta šypsena melu persisunkę žodžiai "man viskas gerai". Anabelė skendi visiškoje depresijos jūroje, tačiau savo jausmais ir išgyvenimais neturi ir nenori su niekuo dalintis. Skausmą, kuris su kiekviena diena vis labiau graužia krūtinę ji laiko savyje neparodydama savo skausmo kitam. Mergina visada buvo iš tų kurie savo skausmo ir bėdų kitiems užkrauti nenorėjo. Todėl ji niekam ir neparodė kaip jaučiasi, nepasakojo ką išgyvena ar kokios mintys ją aplanko. Anksčiau, kai dar mokėjo nuoširdžiai šypsotis, Anabelė buvo ta, kuri visada buvo pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką kitam ir plačia šypsena pradžiuginti dieną. Ji visada išlikdavo stipri ir stengdavosi stiprybę grąžinti kitiems,bet ir stipriausieji palūžta. Dabar ji visiškai savyje užsisklendusi asmenybė, liūdna ir pasimetusi savyje ir gyvenime.

ISTORIJA: Gimusi po vasariškais saulės spinduliais Anabelė vaikystę turėjo geresnę negu galėtumei norėti. Mama, tėtis mylintis ją labiausiai planetoje. Ji, vienturtė dukra, tėvų lepūnėlė. Merginai vaikystė siejasi su laime, džiaugsmu ir šypsenomis. Meile ir šiluma namuose augant, ir smėlio pilnus batus po žaidimų smėlio dėžėje. Ir pauglystė jos, sunki nebuvo. Pirmoji meilė, pirmasis bučinys ir pirmoji sudažyta širdelė. Daug prarastų netikrų draugų, daug tų kurie pasiliko šalia nesvarbu kas ir kaip. Mokykloje ji buvo nuoširdi mergina padedanti kiekvienam visur ir visada, apsupta draugų rato. Įkopus į septynioliktuosius metus jos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Tereikėjo vieno žmogaus,kad viskas pasisuktų 180 laipsnių kampu. Tikroji meilė, pasivaikščiojimai paplūdimyje, gėlių puokštės, pasilaikymai už rankučių ir prisipažinimai meilėje. Anabelė net ėmė svajoti, kaip paliks tą mylimą Niujorką ir kartu su juo pabėgs kur nors toli, galbūt į Angliją, galbūt ir visą pasaulį apkeliaus kartu su mylimu žmogumi. Ji svajojo, kad vieną dieną jų santykiai surimtės, po kelerių metų dar labiau subrendę jie apsigyvens kartu, susituoks ir turės mielus vaikus nusiaubiančius jaukių namų svetainę. Tačiau visos jos svajonės nuėjo veltui, kai vos prieš penkerius mėnesius tragiškoje auto avarijoje jis žuvo. Ji niekada nepamirš tos dienos. Lygiai metai su puse. Proga atšvęsti ir susiorganizuoti kelionę prie taip jų pamėgto jo tėvų paplūdimio namelio. Dangus niaukėsi ir kilo vėjas, kuo toliau jie važiavo, tuo oras prastėjo ir mintis apie paplūdimį nebe taip viliojo. Tačiau apsisukti jau buvo per vėlu, dideliu greičiu lėkęs džipas stipriu smūgiu trenkėsi į vairuotojo pusę. Ji išliko gyva, sužalota, su visam gyvenimui likusiu randu įstrižai juosmens, ir su didžiuliu randu atmintyje. Matyti kaip šalimais miršta tau brangiausias žmogus visą jos stiprybę sunkte išsunkė. Depresija, ašaros ir prisiminimai nepaliekantys galvos. Ji išvažiavo, susikrovė daiktus ir pasuko Londono link, ten kur tikėjosi pamiršti, o ir progą grįžti, jei tik užsimanys turėjo labai gerą. Tačiau ir čia, kur apsiniaukęs oras ir verkiantis dangus priminė pačią Anabelę ji nesugeba pamiršti. Ir net jei užsisklendusi, niekam nerodanti savo jausmų ji tenori būti išgelbėta.