CHARAKTERIS:Greta linksma, bendraujanti ir draugiška, tačiau dviveidė. Ji, grūdinama gyvenimo, įgavo pakankamai stiprybės, kad galėtų nuslėpti savo tikruosius jausmus ir atskleisti tai, ką nori pati. Nors dėl naudos gali apsimesti kiekvieno drauge, tai nebūtinai reiškia, kad iš tiesų mėgsta tą žmogų. Taip pat yra užsispyrusi, bet, nors ir visais klausimais turi savo nuomonę, pakankamai protinga, kad kartais ją pasilaikytų sau. Merginai netrūksta ir pasitikėjimo savimi, kuris padeda ne tik gerais tikslais. Tačiau turbūt nei vienas žmogus nėra visiškai blogas, o geros savybės dažnai nustelbia blogąsias - su tikrais draugais Greta nuoširdi ir atvira, o svarbiausia – ištikima. Niekada nepaliktų artimo žmogaus bėdoje, na, nebent išskyrus tuos atvejus, kai labai stipriai prisidirbtų pati. O šių ratas visai nemažas, nes merginai nieko nėra baisesnio už vienatvę, su kuria nesitaikstydama užmezga naujas pažintis.

ISTORIJA: Londonui nebūdingą, saulėtą gruodžio vidurdienį Greta papildė Westingų šeimos gretas pačioje Anglijos sostinėje. Mama buvo ištekėjusi antrą kartą, todėl devyneriais metais vyresnis brolis nešiojo savo biologinio tėvo pavardę ir ne itin mėgo savo patėvį, taigi mažosios sesutės pasirodymas jo nenudžiugino. Visgi, mažajai augant, vyresnysis vaikas spėjo priprasti ir netgi pamilti seserį, su kuria namie praleisdavo daugiausiai laiko, nes vaikus nuolatos prižiūrėjo auklė. Gretos tėvas dirbo policijos pareigūnu, o mama – mokslininke chemijos laboratorijoje, todėl vaikai buvo aprūpinti pinigais ir meile, net jei pastarosios, kaip ir laiko praleisto kartu, šiek tiek ir trūko. Net ir vėliau, kai vyresniajam Gretos broliui priežiūros nebereikėjo, auklė Julia ir toliau prižiūrėjo mergaitę.
Vieną dieną, kai Gretai buvo šešeri, Juliai reikėjo anksčiau išeiti ir ši, kaip paprastai tokiais atvejais ir darydavo, nuvežė mergaitę pas mamą į laboratoriją. Buvo likę vos pusantros valandos iki darbo dienos pabaigos, o Greta sekė kiekvieną mamos judesį, pilstant įvairius skysčius, kai įstaigoje nugriaudėjo sprogimas. Atrodo neužteko nuo lentynų pradėjusių kristi ir dužti buteliukų su įvairiausiais skysčiais, kai į kabinetą pradėjo veržtis dūmai ir vos per keletą sekundžių, sureagavus įvairioms cheminėmis medžiagomis, jį apgaubė liepsnos.
Tik po dviejų parų Greta prabudo ligoninėje ir... nebeužuodė. Daktarai aiškino, kad stiprūs kvapai prislopino uoslės receptorius ir laikui bėgant jie atsikurs, tačiau visi nudegimai sugijo, o prarastas jutimas niekaip neatsirado. Deja, Gretos mamai taip nepasisekė, todėl mergaitės širdį plėšė ne neužuodžiami kvapai, o netekties skausmas. Galima sakyti, kad net dviejų netekčių, nes, mamai mirus, brolis išvyko gyventi pas savo biologinį tėvą ir Greta liko viena su tėčiu. Tačiau tėvui labiausiai rūpėjo dukters gerovė ir ji buvo tampoma po ligonines, bet jokios procedūros nepadėjo, kol galiausiai buvo prieita išvada, kad uoslės receptoriai pažeisti negrįžtamai.
Nors reikėjo nemažai laiko, bet Westing susitaikė su savo negalia ir priprato prie tokio gyvenimo, kuris, iš pažiūros, niekuo nesiskyrė nuo kitų, tik jos valgomi patiekalai tapo kur kas aštresni, saldesni, sūresni ar rūgštesni. Kur kas labiau jai trūko mamos ir brolio, su kuriuo susitikdavo tik kartą per porą mėnesių, o laikui bėgant – dar rečiau. Tačiau ir šią tuštumą padėjo užpildyti nauji draugai ir mokyklos rūpesčiai, o ir tėvas amžinai nebuvo vienišas. Po šešerių metų nuo Gretos mamos mirties, į namus parsivedė moterį, kurią dar po metų vedė. Turbūt šeimos bruožas – Greta taip pat nemėgo pamotės, todėl protestuodama pradėjo praleidinėti pamokas. Tik į trylikametės užgaidas niekas nekreipė dėmesio ir šiai vėl teko susiimti mokykloje, jei nenorėjo netekti kišenpinigių.
Greta vėl augo pilnoje šeimoje, tačiau, taip ir nepamėgusi pamotės, laiką dažniau leido su draugais. Prasidėjo vakarėliai, pirmi kartai, negrįžimai namo naktimis... Taip ir likusi be uoslės jutimo Westing naudojosi kiekviena proga patirti malonumą, taip tarsi mėgindama atsverti tai, ko nejaučia. Ji nei nepajuto, kaip spėjo baigti mokyklą, įstoti į interjero dizainą ir išsikraustyti iš tėvo namų. Nors apsigyvenusi nuosavame bute, savo ateitį kuriasi pati, vis dar aplanko gimines ir naudojasi pinigais, gaunamais iš tėvo. Tiesa, ne visada šių pakanka, todėl Greta neapsiriboja studijomis ir retkarčiais imasi vieno ar kito nebūtinai legalaus darbelio, kad prisidurtų prie pragyvenimo.