CHARAKTERIS: Medea nėra kompanijos siela. Mergina didesniuose susibūrimuose mieliau renkasi kokią vietą kampe įsikibus į kokteilio ar vyno taurę lyg į vienintelį savo išsigelbėjimą. Sunkiai mezga pokalbį, niekad nesugeba jo pirma pradėt. Yra baili, nedrąsi ir iki skausmo uždara. Kaip kažkas sakė - net ji pati prieš save nėra atvira ir pati savęs nepažįsta. Greičiausiai, tiesiog dėl to, kad bijo. Medea mėgsta vienatvę ir dažnai leidžia laiką atskirai nuo žmonių. Geriau patylės, negu pasakys kokią nors nesąmonę. Bijo daug mąstyti apie gyvenimą, nes kai pati savęs nepažįsta, nežino, kaip gali pasielgti giliau išanalizavus aplinką ar save pačią. Ir visa tai sukelta sudėtingo gyvenimo, mat Medėja, kokia ji buvo savo paauglystės metais, nė iš tolo neprimena dabartinės. Bet tokia, kokia ji buvo - jau praeitis, kuri niekam neturėtų rūpėti, nes viskas jau niekad nebus taip, kaip buvo ar galėjo būti.

ISTORIJA: Gimė prancūzei emigrantei, dirbusiai vienoje turtingoje šeimoje tarnaite. Motina savo dukrą dievino, nors šioji ir gimė po išprievartavimo. Deja, vos Medėjai suėjo penkeri, jos mamą užpuolė naktį skersgatvyje, žiauriai sumušė, apvogė ir kadangi ji ilgai nesulaukė pagalbos, mirė įvykio vietoje. Nuo tada Medea augo vaikų namuose. Miela mergaitė, nuskriausta gyvenimo, tačiau vis tiek gebanti džiaugtis mažais dalykais, tyrinėjanti aplinką ir stebinti pasaulį. Sulaukusi šešiolikos, Medea susidėjo su nekokia kompanija vaikų namų kaimynystėje - vagiliavimai, alkoholis, cigaretės... Vos ne vos, tik griežtos priežiūros vaikų namuose dėka, pabaigė mokyklą ir dūmė kuo toliau nuo vaiknamio, tiksliau, į kitą Londono galą. Rimtai mąstė apie išbridimą iš ankstesnio gyvenimo, galbūt net stojimą į universitetą - svajojo tapti interjero dizainere. Tik vat vieną vakarą pateko ne į tą klubą - susitiko su begalo žaviu vaikinu, kuris ją apkerėjo ir pažadėjo apgyvendinimą, net darbą, kol Medea susiras kur gyventi ir nuo rudens įstos į universitetą. Patikėjusi tomis pasakomis, Medėja atsidūrė pragare - tas vaikinas, pasirodo, buvo striptizo klubo savininkas. Neužilgo šviesiaplaukė jau ne savo noru sukinėjosi aplink stulpą ir nieko padaryti negalėjo - dokumentus savininkas buvo pasiėmęs, laikė pas save ir Medėja realiai buvo niekas šioje valstybėje. Bandė ne kartą pabėgti, tačiau buvo tiesiog be gailesčio sumušta ir įmesta dar ir į prostitucijos verslą. Bandydama kaip nors bent mintimis pabėgt iš košmariško gyvenimo, įniko į narkotikus. Tas tiko savininkui, kadangi taip Medea tapo dar labiau priklausoma - jai reikėjo pinigų dozėms, be kurių eidavo iš proto, su kuriom tapdavo lengvai sukalbama ir darydavo viską, ką reikia. Mergina net negalvoja apie kažkokią viltį, kažkokią galimybę išsisukt iš viso šito velnio rato, nes jokių prošvaisčių dabartiniame jos gyvenime nesimato.